Būna dienų kai… reikia atostogų.
Būna dienų, pas man jau savaitė ar dvi, kai sunku susikaupti į vieną darbą, o ir tai ką darau, darau tik todėl, kad reikia. Turbūt, kad ir kiek mėgtume ir mylėtume tai ką darome, reikia karts nuo karto atitrūkti nuo to. Norisi gyventi dabar, o visos mintys nušoka dešimt dienų į priekį, kur guliu Otavoje ant masažo stalo, ir kur vėl su visa šeima juokiamės. Pasiilgau šeimos, pasiilgau draugų, pasiilgau saulės…
Jaučiu mane užvaldžiusį nusivylimo jausmą ir abejones, bet tas keistas balsas giliais širdyje liepia tikėti, veikti ir nepasiduoti. Tiesiog pragyventi šį momentą kaip kažką kas atneš naudos dideliam gyvenimo paveiksle.