Neįmanoma, kol imiesi ir padarai: 1/2 Maratono - 2 valandos 5 minutės
Pamenu kai lankiau lengvąją ir netgi po to atstovaujant universitetą žaidynėse, net 1 KM distancija atrodė kaip didžiausia bausmė ir skaudžiausias kankinimo būdas.
Nors mintyse ne kartą matuodavau atstumą tarp Vilniaus ir Elektrėnų… ir galvodavau ar kada pamėginsiu įveikti tuos 42.2 km… Kol kas tai neįvyko ir kol kas tai netgi nėra mano vienas pirmųjų tikslų, tačiau padariau žingsnį ir pusė šios distancijos įveikiau su kitais 2500 dalyvių.
Šįkart distancija nebuvo viena lengvųjų ir nebandysiu meluoti keletą kartų teko atsidėti ėjimui, tačiau per paskutinius 3 KM žinau, jog atidaviau viską. Ašaros pačios pupom krito kirtus finišo liniją.
Seni, jauni, sveiki ir ligoti, liekni ir stambūs, bėgantys ir šlubuojantys… nesvarbu tavo kūno sudėtis, ir tavo praeitis, kiekvienas turim savo karteles, kurias peršokus skruostais rieda džiaugsmo ašaros.